Magiška, iki širdies gelmių sukrečianti, septyniasdešimt metų trukusi ir per kelis žemynus nusidriekusi dviejų žmonių istorija.

„Vieversių namais" vadinamame garbaus amžiaus žmonių pensionate gyvena daug ir juodo, ir balto mačiusi Alma Belasko, tolydžio narstanti savo audringo ir nuotykingo gyvenimo prisiminimus. Slaugoma ištikimosios Irinos Bazili ir savo vaikaičio Seto, ji palengva atkuria visą gyvenimą nuo mažų dienų.

Gimusi Varšuvoje, artėjančio karo išgąsdintų tėvų išsiųsta į San Fransiską, Alma patenka į turtingą dėdės Aizeko šeimą, kur su savo pusbroliu Natanieliu gyvena visų mylima ir lepinama. Čia artimai susidraugauja su japonų Fukudų šeima, kuri tarnauja Belaskams, ir taip prasideda  tragiška jos ir Ičimėjaus Fukudos meilės istorija, trukusi daugiau nei septyniasdešimt metų, atlaikiusi visas nelaimes ir likimo negandas, prasidėjusias po Perl Harboro atakos, kai visi japonų kilmės amerikiečiai, laikyti grėsme JAV, trejiems metams buvo uždaryti internuotųjų asmenų stovyklose.

Be galo nuoširdžiai pasakodama šią istoriją, Isabel Allende grįžta prie savo pamėgtų temų: nagrinėja žmogaus gyvenimo kelius ir klystkelius, giminės paslaptis, slaptą meilę, sąžinės priekaištus, skirtingų kultūrų sankirtas, atverčia nežinomus arba jau pamirštus istorijos puslapius, blaškydama skaitytoją po įvairius kraštus ir žemynus.