Pirmą kartą lietuvių kalba leidžiami rusų rašytojo Leonido Andrejevo kūriniai „Judas Iskarijotas" ir „Šėtono dienoraštis". Abu pagrindiniai personažai prietaringi ir intriguojantys. Autorius susitelkė į Išdaviką, kurio asmenybę, kaip ir išdavystės motyvus, evangelijose gaubia paslaptis. O Šėtonas, įsikūnijęs į amerikiečių milijardierių, čia įtraukiamas į tokį žmogiškų aistrų verpetą, kad ši našta pasirodo besanti per sunki net jam.

Leonidas Andrejevas (1871-1919) - talentingas XIX a. pab. - XX a. pr. rusų rašytojas ir dramaturgas. Jo kūriniuose atpažįstama realistinė, ekspresionistinė ir simbolistinė stilistika, autorius rašė ir poeziją. L. Andrejevas studijavo teisę Maskvos ir Sankt Peterburgo universitetuose, dirbo korespondentu, teisininku.

Pirmąjį apsakymą, išspausdintą Maskvos laikraštyje „Kurjeris", pastebėjo rašytojas Maksimas Gorkis ir paskatino autorių rašyti. L. Andrejevas metė teisinę praktiką, atsidėjo literatūrai, susidraugavo su M. Gorkiu. Pirmoji L. Andrejevo novelių knyga pasirodė 1901 metais ir itin greit buvo parduota ketvirčio milijono tiražu, o Leonidas Andrejevas tapo literatūros žvaigžde Rusijoje.

L. Andrejevas rašė apysakas, romanus, pjeses. Jį domino žmogiškosios prigimties netobulumas ir amžinieji klausimai - gyvenimas ir mirtis, būties prasmė, Dievas.

Lietuvos teatruose pastatytos jo pjesės „Žmogaus gyvenimas", „Tas, kuris gauna antausius", „Šunų valsas", „Judas iskarijotas".