Pablo Nerudos, Čilės poeto, pavardė labiau žinoma vyresnės kartos žmonėms. Vėlyvoji jo kūryba sklido socialistiniame pasaulyje, - 1950-aisiais. P. Neruda gavo Stalino taikos premiją... Jo kūryba griežtai skiriama į ankstyvąjį ir vėlyvąjį periodus. Pirmajame jis - liūdesio ir nevilties dainius, antrajame - naujos pasaulio tvarkos skelbėjas...

Poema „Dvidešimt meilės eilėraščių ir viena nevilties daina" yra iš pirmojo periodo. Ankstyvoji P. Nerudos lyrika pertekusi jautulingumo, be galo imlių metaforų - sielos skausmui išreikšti. Patsai eilėraščio kūrimas tada jam teikė daugiau džiaugsmo negu jo forma bei išdaila.

Širdgėla ir liūdesys iki 1935 m. kilę iš jo pesimistinės pažiūros į gyvenimą. Nyksmas, mirtis, pelenai, savinaika... Tai būtų niekis, jeigu šių graudžių dalykų nepergalėtų labai gilūs potyriai, jausmai, galingas erotizmas (arba daugiskaita - erotizmai).