Pasaulis išgyvena didžiulę vilties krizę. Norint numalšinti šio pasaulio traumą ir agoniją, reikėtų pasiutusiai pribloškiančios vilties. Net ir dauguma krikščionių nelaukia ateities, nes jiems Dangus yra miglota, religinga ir nuobodi vieta.

Knygų "Žavingoji" ir "Laukinis širdyje" autorius Johnas Eldredge'as kviečia atidžiau pažvelgti į stulbinamą Dievo pažadą atkurti Dangų ir Žemę ir įsivaizduoti, kokia bus Žemė ir kuo užsiimsime, kai viskas bus atkurta. Ir daro jis tai labai vaizdingai.

„Turiu jums kvapą užgniaužiančią naujieną - Dangus nėra gyvenimas debesyse, tai nėra begalinės pamaldos. Tai - Žemė, kurią Jėzus pažadėjo atkurti, kiekvieną jos brangų kampelį, o su ja - ir jūsų pačių istoriją (Mato 19, 28). Biblijos kulminacija skamba taip: „Štai aš visa darau nauja!" (Apreiškimas Jonui 21, 5). Artinasi Didžiojo atkūrimo diena. Ne sunaikinimo - atkūrimo."

Nenuostabu, kad atnaujinimas prasideda nuo iškilmingos šventinės puotos! „Palaiminti, kurie pakviesti į Avinėlio vestuvių pokylį!" (Apreiškimo Jonui 19, 9). Apie šią vestuvių puotą jau žinojo Mesijo laukiantys žydai:
Galybių VIEŠPATS surengs šiame kalne visoms tautoms
puotą su skaniausiais valgiais,
puotą su parinktais vynais,
pokylį su sultingais, gardžiais patiekalais
ir grynais, rinktiniais vynais.
Šiame kalne jis nukels tą šydą,
kuris dengia visas gimines,
tą nuometą, kuris gobia visas tautas.
Jis visiems laikams sunaikins mirtį.
Viešpats DIEVAS nušluostys ašaras nuo visų veidų.
Savo tautos gėdą jis pašalins visur žemėje (Izaijo 25, 6-8).

Įvyks tai, apie ką kalba Viešpaties malda („Tėve mūsų"): Dievo karalystė ateis, Jo valia bus Žemėje, kaip dabar yra Danguje. Mūsų laukia Rojus, Adomo ir Ievos tėviškė.
Girdėjome apie Šventajame Rašte minimą Naujosios žemės pažadą, bet ką jis iš tiesų reiškia? Dauguma mūsų idėjų apie amžinybę kilo ne iš Dievo Žodžio, bet iš populiarios kultūros.