„Drugeliai virš bedugnės" - aštraus siužeto psichologinis romanas apie toleranciją kitaip mąstančiam žmogui, apie gerumą ir draugystę, meilę, netektį ir išdavystę, beprotybę ir baimes, kurios paauglystėje būna itin ryškios ir daro didelę įtaką jaunų žmonių savimonei. Didžiausia iš jų, kad ir kaip būtų keista, - baimė atsiverti, baimė būti savimi. Jautrių, drovių, pažeidžiamų jaunuolių noras būti „kaip visi", verčia juos elgtis neadekvačiai savo prigimčiai, skatina meluoti, manipuliuoti, prisitaikyti, žeminti kitą. Patyčios, atšiaurumas, žiaurumas, galop savižudybės - dažnai neišsakytų lūkesčių, gniuždančių baimių rezultatas.
Ši knyga subtiliai paliudija, kad net tada, kai atrodo, kad niekas pasaulyje tavęs nesupranta, kad nė pats nebegali suprasti savęs, labai svarbu žinoti, kad esi ne vienišas.