1937-tieji, Dorsetas - tapybiška ir atšiauri vietovė. Micei Hačer keturiolika, ji keista, kitokia, jos ir mamos aplinkiniai prisibijo ir vengia. Tos keistuolės turi kažką raganiško, sako jie. Tačiau viskas staiga pasikeičia, kai į kaimelį atvyksta žymus tapytojas Čarlzas Obrėjus - gražuolis menininkas, kuriam nusispjauti į aplinkinių nuomones, prietarus ir nuotaikas. Jis apsigyvena su egzotiško grožio meiluže ir dviem dukterimis, ir Micė pirmą kartą patiria, kas yra draugystė. Ir ne tik... Tris vasaras ji puoselėja užgimstančią meilę, kuri palengva ima virsti apsėdimu, vedančiu į pražūtį.

Po daugelio metų jaunas dailės galerijos savininkas žiūri į piešinį, kuriame pavaizduota pasilenkusi mergina; meninė jėga, sklindanti iš kūrinio, tiesiog užburia vyriškį. Tačiau ant piešinio parašyta tik „Micė žoliauja". Kas ji buvo autoriui? Troškimas sužinoti praeitį, o drauge - pabėgti nuo dabarties nuveda galerininką į atkampų Dorseto kaimelį, kur žingsnis po žingsnio atsiskleidžia praeities vasarų aistros istorija. Istorija, pakeisianti ir jo ateitį.

„Primiršta daina" - pasakojimas apie meną, meilę, pavydą, buvusias aistras, kurios teberusena po plonu užmaršties pelenų sluoksniu ir laukia menkiausio preteksto vėl suliepsnoti.