Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, dvidešimtmetis Alisteris Urkhartas (Alistair Urquhart) buvo pašauktas į kariuomenę ir su Gordono kalniečių pulku išsiųstas į Singapūrą. 1942 m. pateko į japonų nelaisvę, buvo priverstas tiesti geležinkelį į Birmą, dar vadinamą Mirties geležinkeliu, ir tiltą per Kvė upę. Dirbdami vergiškomis sąlygomis, ten mirė daugiau nei 100 tūkst. žmonių.

Ištvėręs kankinimus, alinantį badą ir cholerą, vyras buvo išsiųstas į Japoniją. Nepasiekus kelionės tikslo, į laivą pataikė amerikiečių torpeda. Dauguma plukdytų karo belaisvių žuvo, tačiau Alisteriui vėl pavyko išsigelbėti - jis penkias dienas vienui vienas plūduriavo ryklių knibždančioje Pietų Kinijos jūroje, kol jį rado banginių medžiotojai. Galiausiai vis tiek išvežtas į Japoniją ir priverstas sunkiai dirbti šachtoje prie pat Nagasakio. Po dviejų mėnesių amerikiečiai ant šio miesto numetė atominę bombą...

Tai neįtikėtina pašaukto į karą jaunuolio išgyvenimo istorija. Nelaisvėje jam pavyko išvengti mirties, nors dauguma jo draugų, karo belaisvių, žuvo.