Šie atsiminimai yra unikalūs. Juos parašęs žmogus dirbo ten, kur buvo priimami lemtingi Trečiojo reicho sprendimai. Nepaisant to, kad Rochusas Mischas nebuvo nei svarbus kariuomenės vadas, nei aukštas pareigas užimantis politikas, jam teko nuolat bendrauti su įtakingiausiais Trečiojo reicho asmenimis, netgi su pačiu Adolfu Hitleriu, vykdyti slaptus jo pavedimus.

Į vadinamąją Fiurerio palydos komandą (Führerbegleitkommando) - sargybinių, adjutantų, ryšininkų pareigas vykdančio asmeninio A. Hitlerio personalo būrį - R. Mischas pateko netrukus po sužeidimo lenkų fronte.

Faktiškai jokios savarankiškų sprendimų galios neturėjęs, ir netgi, kaip pats pripažino, visada apolitišku buvęs R. Mischas tapo tiesioginiu daugelio asmeniškai su fiureriu susijusiu įvykių liudininku. Hitlerio rezidencijos Berghofe terasoje jis stebėjo fiurerio išrinktosios E. Braun rengiamus vakarėlius, asmeniškai lydėjo SS vadą H. Himmlerį, fiurerio favoritą A. Speerą, kitus Trečiojo reicho didžiūnus. Po 1944 m. liepos 20 d. įvykdyto pasikėsinimo į Hitlerio gyvybę, R. Mischas užtikrino telefono ryšį tarp Berlyno ir Rytprūsių vadavietės, o baigiantis karui kartu su savo fiureriu persikėlė į požeminį Berlyno bunkerį.

Čia, sovietams jau apgulus Berlyną, R. Mischas tapo skubotų fiurerio tuoktuvių liudininku, savo kailiu patyrė slegiančią paskutinių nacių Vokietijos valandų atmosferą, turėjo ką papasakoti apie Goebbelsų vaikų nužudymą, A. Hitlerio pasitraukimą iš gyvenimo. Šios kvapą gniaužiančios, paslaptimis bei gandais apipintos temos iki šiol be galo domina ne tik Trečiojo reicho istorijos specialistus, bet ir paprastus skaitytojus.