Jonas Basanavičius, nutolęs nuo mūsų per šimtmetį, šiame atkurtos biografijos bandyme, kiek galėta, nukeliamas nuo pjedestalo, kad, viena vertus, priartėtų žemiškesniu pavidalu, kaip mylintis, kenčiantis, svajojantis, pykstantis ant saviškių, o, kita vertus, atsiskyrėlis, užsispyręs darbštus suvalkietis svajoklis, ištikimas jaunystės idealams, atsisakęs asmeninės laimės dėl tautos laisvės.

Pirmojo mūsų laikraščio ir lietuviško mokslo organizatorius, politikas iš reikalo, verslininkas, humanistas medikas ir liberalas savo pažiūromis, likęs kukliai gyventi Vilniuje, be ordinų ir postų nepriklausomoje Lietuvoje, bet sugebėjęs neišnykti iš tautiečių akiračio pusę šimto metų.