Kuo pasitikėti, kai tave medžioja draugai?

Ekstremaliomis aplinkybėmis žmonėms prieš akis prabėga visas gyvenimas. Būtent į tokią situaciją patenka knygos herojus Darius. Nors panašiais prieš akis bėgančiais vaikystės ir paauglystės atsiminimais galėtų pasigirti ne vienas lietuvis, įvykis, kuris Dariui nutinka per keturiasdešimtą gimtadienį, yra išskirtinis.

Tuo metu vyras gyvena vienas atokioje sodyboje. Gimtadienio naktį jis pabunda nuo keistų garsų ir sprogimo. Tarp išdaužto lango rėmų Darius randa įstrigusį butelį su degiuoju skysčiu, o ant durų - prikaltą raštelį: „Jei nesudegei, tai užsi*isk galutinai. Draugas". Nesugalvodamas, kas galėtų jam linkėti blogo, vyras išsiruošia į kelionę, kurios tikslas - aplankyti senus draugus. Jau per pirmuosius susitikimus paaiškėja, kad ne vien į jo gyvybę kėsinasi paslaptingasis „draugas", kuris po savo darbų palieka pasirašytų raštelių, atvirukų, siunčia elektronines žinutes. Šie įvykiai tampa pretekstu visiems draugams susitikti ir prisiminti senas dienas. Bet ar už posūkio jų netyko pavojus? Ko savo išpuoliais siekia „draugas"?

„Tikrai geras kūrinys, kuris yra autoriaus ir mano kartos veidrodis ir tiesiog prašosi į kitų šios kartos atstovų rankas, akis ir smegenis."