Jurgio Brėdikio beletristikos knygos "Ne Dievai: iš medikų gyvenimo" pagrindiniai herojai - Antanas, Paulius ir Emilis - dar besimokydami Kauno „Aušros" gimnazijoje sutarė pasirinkti gydytojo profesiją. Karo ir pokario metų audros juos išskyrė: vieną nubloškė į Sibirą, antrą - į Vakarus, tačiau visi trys tapo chirurgais ir po kelių dešimtmečių vėl susitiko.

Knygoje kuriamos dramatiškos, intriguojančios jų ir gyvenime sutiktų Žmonių istorijos, apnuoginamos įsišaknijusios ydos - pataikavimas, pavydas, gobšumas, kerštas, prievarta. Atveriant vidinį gydytojų pasaulį, aptariami jų tarpusavio santykiai, medikų etikos, profesionalumo, atsakomybės, medicinos ateities problemos. Nevengiama ir egzistencinių temų: tikėjimo, meilės, likimo, laimės, gyvenimo prasmės.

Skaitytojas ne kartą pabuvos operacinėje, matys žmogų atkeliaujantį į šį pasaulį, pergyvens dėl skaudžios netekties, džiaugsis dėl išgelbėtos gyvybės ir sugrąžintos sveikatos.

Knygoje "Ne Dievai: iš medikų gyvenimo" realistiškai atsispindi netolima ir prieštaringa (istorinė) Lietuvos praeitis.