Noriu, kad mes iš visų jėgų gyventume jausdami pilnatvę. Tikrai siaubingai jaučiuosi tada, kai suprantu, jog žmogus nugyveno gyvenimą, kuris neišreiškė jo sielos. Jis nematė nieko kita, tik "turėjau" ir "reikėjo", kažką kaltindamas, save ramindamas.
Jūsų dėka mes remiame:
Jei tau sunku - nelik vienas.
Pokalbis padeda.
Knygas gera skaityti...
Visos knygos
Gabrielio Džekobio motušės į žentus nenorėtų. Jau netoli trisdešimties, o dar šitoks nesusitupėjęs - gyvena iš bedarbio pašalpos, butu dalijasi kone su valkata, o dar nemigos kamuojamas taip, kad visada apsnūdęs ir išsiblaškęs. Bet Gabrielis žmonos ir neieško - žiaurus likimas nepaliauja iš jo tyčiotis: tobula moteris jau prieš metus tapo jo brolio žmona. Žinia, ši jo aistra visiškai slapta, todėl slegia dar labiau, o visa giminė lyg susitarusi vis kartoja tuos pačius du klausimus: kada susirasi darbą ir merginą.
Kai atrodo, kad blogiau būti nebegali, staiga paaiškėja, kad tobuloji moteris Alisa turi seserį, kaip tyčia parvykstančią iš Niujorko. Gabrieliui net kvapą užgniaužia: ar ji bus pakankamai panaši? Bet jis, aišku, nė neįsivaizduoja, kad netrukus laukia vakarienė su varle, pažintis su hipės ir harpijos mišiniu, tikrų tikriausia beprotystė, viešnagė pas hipnoterapeutę, netyčia aiškėjančios ir tyčia atskleidžiamos paslaptys, klastos ir sąmokslai...
Jei ši knyga būtų parašyta prieš porą šimtų metų, ji būtų skambėjusi labai dramatiškai. Bet ironiškaisiais mūsų laikais ji - mirtinai juokinga. Ir tokia sava, kad net gaila, kai baigiasi.
Kviečiame vertinti bei komentuoti savo perskaitytas knygas ir susirasti skaitymo bendraminčius.
Šiuo metu įvertinimų nėra.Skaitytojų vertinimai
Nepatiko
Neverta demesio, perskaiciau, bet niek...tesne ir jausmingesne, o cia psssss...
Grafas Montekristas I, II, III
Labai patiko
Knyga labai gera... Idomi istorija, ku...ks ne tik vaikui, bet ir suaugusiam...
Vidutinė