Aš tavęs nepažįstu, bet visada tavęs ieškojau.
Nes mums lemta būti kartu.

Tesė ir Džordžas sutverti būti kartu - bent taip galvoja jų bendri draugai. Jiedu labai panašūs ir jiems svarbūs tie patys dalykai. Tačiau yra vienas „bet" - jie nepažįsta vienas kito. Daugybę kartų jiedu buvo atsidūrę visai šalia, bet taip ir nesusipažino.
Dabar Tesė bando mylėti kitą vaikiną, o Džordžas kuria šeimą su kita mergina. Pavargę svajoti, abu bando patikėti, kad yra laimingi su žmonėmis, kurie jų nesupranta, dirba darbus, kurie jiems ne prie širdies, ir gyvena nebejausdami gyvenimo skonio. Nebūdami tikri, kad gali tikėtis ko nors daugiau, jie susitaiko su tuo, ką turi.
O kas, jei Tesė ir Džordžas vis dėlto susitiktų? Ar nebūtų per vėlu? Ar jie atpažintų vienas kitame sielos draugą? Ir ar ryžtųsi palikti savo dabartinį gyvenimą, kad galėtų būti iš tikrųjų laimingi?