Šešiolikametis Džeikobas Portmanas nė kiek neabejojo, kad jo gyvenimas yra ir bus niekuo neypatingas. Būdamas mažas, jis nepaprastai žavėjosi savo seneliu, jo nuotykių kupinu gyvenimu, kvapą gniaužiančiomis istorijomis apie pabaisas ir ypatingus vaikus. Bet Džeikobas užaugo, senelio pasakojimai jam jau atrodė tik pramanai, kuriais net gėdijosi tikėjęs, o keistos senos nuotraukos - tik klastotės.

Tačiau atėjo diena, kai niekuo neypatingas Džeikobo gyvenimas apvirto aukštyn kojom.

Senelis bijojo pabaisų. Senelis pyko, kad iš jo atimti ginklai. Ir vieną dieną, nuskubėjęs jo aplankyti, Džeikobas rado senelį... sunkiai sužeistą.

Tada akimoju pasikeitė viskas. Paskutiniai senelio žodžiai, miške šmėkštelėjusi pamėklė, Džeikobą pasiekęs paslaptingas senelio paliktas laiškas - keistenybių pernelyg daug, kad galėtum numoti ranka.

Ir Džeikobas išsiruošia į kelionę - į mažytę salelę prie Velso krantų. Kadaise ten veikė panelės Peregrinės ypatingų vaikų namai - juose ir užaugo jo senelis. Ir jeigu Džeikobui kur nors lemta atskleisti senelio paslaptis - tai tik ten...