Paprastas paprasto jūrininko pasakojimas apie mažo laivelio kasdienybę. „Aš nežinau, kas toks esi, Žmogau. Nežinau, nei kuo Tu vardu, nei koks dabar metų laikas. Nežinau, nei ką dabar veiki, - gal pureni dirvą, gal rašai eilėraštį. O gal stovi ant šėlstančios Jūros kranto ir kažkur tolumoje matai bangų blaškomą, vėjų draskomą burę? Nepavydėk - Jūros gyvenimas sūrymu pertekęs. Tačiau nekeik ir negailėk, - kiek akys užmato, nėra laimingesnių už tuos, kurie dabar ten, po bure...".