Knygoje nagrinėjama Europos neolito, ypač 6500-3500 m. pr. Kr. Vidurio Europos rytų, visuomenė. Aptariama archeologinės kultūros, gyventojų verslai (žemdirbystės ir gyvulininkystės plėtra), visuomenės socialinė struktūra. Daug dėmesio skiriama kultūrai, menui, ypač architektūrai, skulptūrai ir keramikai, rašto pradmenims. Atskleidžiamas garbintų deivių panteonas. Pasekama, kaip tą taikią teakratine, t. y. Deivės religija paremtą, matristinę (pirmavo, ypač tvarkydamos tikėjimo reikalus, moterys) visuomenę sužlugdė indoeuropiečiai, atnešę patriarchatą ir naują Dangaus dievų panteoną. Teigiama, kad Europos tautos (ir lietuviai) ilgai išlaikė matristinės visuomenės reliktų.