„Valstybė" - didžiausias ir reikšmingiausias Platono dialogas. Čia dėstoma ne tik antikinė valstybės teorija, bet ir savitas pažinimo mokslas, pagrįstas Platono skelbta idėjų teorija.

Išanalizavęs ir atmetęs kaip netinkamus visus jam žinomus valstybės tipus - timokratiją, oligarchiją, demokratiją ir tironiją, Platonas sukūrė savo idealios valstybės modelį, pagrįsta teisingumo principu ir garantuojantį visų jos piliečių gerovę. Dialoge išsamiai aptariama valstybės santvarka, jos luomai ir jų pareigos, daug dėmėsio skiriama jaunimo mokymui ir auklėjimui. Moksliškai konstruodamas savąją valstybę, Platonas kartu svarsto daugelį svarbiausių filosofijos problemų - idėjų kaip daiktų būties tikrųjų priežasčių, pažinimo, sielos, jos pažintinių galių, sielos ir kūno santykio ir kt. klausimus. Todėl dialogą iš esmės galima laikyti visos Platono filosofijos sistemos išdėstymu.