Kai netikrumas ima brautis į kasdienybę, pradedama galvoti apie gyvenimą, kas jame yra svarbu ir kodėl.

Kompanijos vadovas Entonis Spenseris trokšta pinigų, saugumo, o labiausiai – valdžios. Atsiskyręs, piktas ir paskendęs alkoholyje, jis negali užmegzti jokių prasmingų santykių. Savo apgailėtiną sielą Tonis ne kartą žlugdė nevykusiais veiksmais – pykčio vedinas net antrąkart susituokė su buvusia žmona, trokšdamas tik vieno – vėl su ja išsiskirti.

Bet tai praeity. O dabar, netikėtai kraujui išsiliejus į smegenis, komos būklės Tonis atsiduria ligoninės reanimacijoje. „Atsibudęs“ pasijunta besąs pasaulyje, kuris tartum atspindi jo sielą. Čia jis sutinka žmones, kurie, jo manymu, yra jo pasąmonės sukurtos projekcijos. Vienas iš tų žmonių yra Jėzus. Tonis besąlygiškai vykdo jų nurodymus, tikėdamasis, kad galbūt šie padės išspręsti asmenines problemas ir gauti sielos atpirkimą.

Kas privers Tonį susimąstyti ir pagaliau suvokti, kad ant apnuodytos žemės ir sudužusios širdies pamatų statė trapų kortų namelį? Ar jis turės pakankamai drąsos priimti atsakingą sprendimą, kuris bent iš dalies ištaisys tą skriaudą ir neteisybę, buvusią prieš nugrimztant į komą?