Ši knyga - tai Balio Sruogos dukters atsiminimai apie vaikystę ir jaunystę Lietuvoje, karo metus, traukimąsi į Vokietiją, gyvenimą DP stovyklose. Autorė prisimena savo tėvą, aprašo ir tragišką prasilenkimą karo verpetuose.

„Pirmasis Balio Sruogos Raštų sudarytojas ir redaktorius Algis Samulionis primygtinai manęs prašė aprašyti, kas nutiko man ir mano motinai Vandai Daugirdaitei-Sruogienei po 1943 metų, Balį Sruogą suėmus ir išvežus į Stutthofo koncentracijos stovyklą. Iš pradžių man atrodė, kad toks rašymas, tiek daug metų prabėgus, bus tik fikcija. Bet prisiminiau prof. Vaclovą Biržišką nuolat kartojus, kad nevalia išmesti, sunaikinti net mažiausio lakštelio su įrašu – kada nors tai pravers. Panašiai mudviem su mama ir atsitiko. Vietoj sidabrinių šaukštų ar kokių daiktų išsivežėm į JAV pluoštus popierėlių ir užrašų knygučių. O vėliau, juos pavarčius, pabudo atmintis, tegu kartais ir skylėta: tarsi archeologinę iškaseną randi kokio puodo ar įrankio dalį, ir jau įmanoma atkurti pirmykštę jo būseną...“ Dalia Sruogaitė