Romano „Na ir tegul“ vyksmas rutuliojasi Tanžere, Tarptautinėje zonoje, dar prieš Maroko nepriklausomybę. Amerikietis Diaras, metęs nuobodžias pareigas prie banko langelio, atvyksta į Maroką vildamasis įsidarbinti vietinėje kelionių agentūroje. Pats Diaras – „mažas žmogus“ be gyvenimo linijų delnuose ir tuščiom kišenėm, ciniškas ir nihilistiškas: Jis mielu noru būtų sutikęs leisti, kad kiekviena nauja diena savimi pasirūpintų pati – ateitis jam nėmaž nerūpėjo. Kliuvinys buvo ne ateitis, o dabartis, artimiausia minutė buvo pikčiausias priešas. Kiekviena tokia tuščia triuškinanti minutė stumtelėdavo jį vis toliau nuo gyvenimo. Diaras susiduria su galinga Tanžero stichija: gaivališkos Maroko gamtos fone skleidžiasi Diaro – „ateities tautos“ atstovo – atsiskyrimas ir vienatvė, ritualizuota kasdienybė ir pabudę giliausi instinktai, galiausiai jį patį sunaikinantys.