Monografija skirta filosofinei poetikai, kuri plėtojama kaip egzistencijos filosofijos, hermeneutikos (supratimo teorijos) ir fenomenologijos tąsa. Nors filosofinė poetika paremta atskira meno šaka (poezija), ji taikoma įvairioms kultūros raiškos sritims interpretuoti. Filosofinės poetikos modelio pagalba pateikiamas požiūris į gyvenamąjį pasaulį kaip į žmogaus kūrybinę erdvę. Vadovaujantis šiuo požiūriu, apmąstomas ne vien menas, bet ir pasaulėvaizdis, religija, dorovė ir kultūra apskritai. Skiriama besidomintiems kūrybos filosofinėmis prieigomis.