Romane skaitytojas susiduria su laimės ieškotoju Fabricijum del Dongu, kurį įvykiai įtraukia į savo sūkurį. Jau pačioje kūrinio pradžioje jis suvokia karčią tiesą, jog politinė veikla ir asmeninė laimė yra nesuderinamos. Jį mažai domina turtas, titulai apie kuriuos svajoja Parmos kunigaikščio valdiniai. Nuoširdi Fabricijaus ir Klelijos meilė disonuoja su slogia Parmos kunigaikštytės aplinka. Laimė romano herojui nepasiekiama.