Ilgesingi pelytės atodūsiai nukreipti į dangų. Ji pasakoja apie džiaugsmą ir alkį, apie žvaigždes aukštam skliaute ir apie sūrį spąstuose.

Galbūt tai ir yra pelytės stiprybė – ji žino, kas yra juokas ir liūdesys, ji supranta, kad jiedu abu priklauso gyvenimui.

O savo guodžiančio humoro sklidiną išmintį ji dovanoja didiesiems savo broliams ir seserims, žmonėms.