Poetas, eseistas, fotografas yra išleidęs ne vieną eseistikos ir gamtosauginę knygą, bet niekad prozoje nebuvo toks autentiškas. Atsivėrimai ir apmąstymai ne kartą randasi iš įsižiūrėjimo į paprastus ir amžinus gamtos reiškinius Aukštaitijos vienkiemyje. Gamtos ženklai tampa žmogiškos egzistencijos simboliais ir orientyrais, lydinčiais nuo seniausių laikų ir neretai kontrastuojančiais su šiuolaikinės civilizacijos paklydimais. Kad tai poeto esė, rodo ritmiška kalba, metaforiškumas, aforistiškai nušlifuoti „Hifai“, artimi eilėraščiams proza, miniatiūroms.