Jos – tai Inesa, Klara, Nadia, Magda, Felismina, Dzian Čing, Helena, Jekaterina, Eva ir galybė kitų... Jie – tai Leninas, Musolinis, Stalinas, Hitleris, Salazaras, Mao, Čaušesku, Bokasa. Kovodami dėl valdžios, diktatoriai labai greitai suprato, kad nieko nepasieks, jeigu jiems nepavyks patraukti į savo pusę moterų. Naktinės plaštakės ar turtingos intelektualės, trumpalaikė užgaida ar aistringa meilė – be moterų neįsivaizduojame diktatorių gyvenimo. Šias moteris sieja tai, kad jos, nors ir likdamos vyrų šešėlyje, vienaip ar kitaip dalyvaudavo priimant daugybę svarbių sprendimų, o kartais netgi tapdavo tikrosiomis valdovėmis. Jų vyrai buvo žiaurūs ir neištikimi, smurtautojai ir tironai, tačiau moterys juos regėjo tokius, kokius norėjo regėti. Ir mylėjo. Apgaudinėjamos su daugybe varžovių, paaukotos viską ryjančiai politikos aistrai, sekamos, kritikuojamos, uždarytos, jos priešinosi. Nes šie vyrai jas užkerėjo. Nes jiems jų reikėjo...