Kopia saulutė dangaus skliautu, ilgindama ar trumpindama dieną, kasnakt keičiasi mėnulio
fazė. Šių dangaus šviesulių keliones seka gamtos reiškiniai: augmenijos lapų ir žiedų sklaida, vaisių
branda, žiemos įmygis. Metų ratu sukasi ir žmogaus darbai bei rūpesčiai, pabaigtuvės bei šventės. Visa tai sudėta į tradicinį papročių kalendorių.

Kodėl mums rūpi senolių kalendorius, kodėl maga pakartoti jo šventes?
Kalendorius - ne tik botagėlis, genantis žmogų nuo vieno darbo prie kito. Lietuvis, gilios praeities tautos atstovas, gyvena tarsi dvejuose laikuose: istoriniame, įsukančiame kasdien į naujausių įvykių sūkurį, ir archajiniame, kuris sustingęs ties tautos šaknimis, įsismelkęs į mūsų vidų per motinos lopšinę, močiutės pasakas, tėviškės gamtą ir visą kultūros paveldą. Tinkamai tuos abudu laikus derinant, pasijuntame tautos istorinio kelio žygeiviais.