Auksinio ūso antpilai gali pastatyti žmogų ant kojų. Tinkamai jį panaudojus, galima ilgai ir sveikai gyventi. Daugelis laiko auksinį ūsą geriausiu biostimuliatoriumi, atkuriančiu ir keleriopai sustiprinančiu gyvybines jėgas. Tai augalas, slepiantis savyje neįkainojamus turtus, todėl laikomas sveikatos eliksyru. Tačiau neteisingai vartojamas, auksinis ūsas gali sukelti nepageidaujamų šalutinių reiškinių ir rimtų sveikatos problemų. Kiek tiesos yra šiuose teiginiuose, kur mitai, o kur realybė, pagaliau sužinosite perskaitę šią pripažinto medicinos autoriteto knygą apie auksinį ūsą.
Žmonės auksinį ūsą vadina įvairiai: Tolimųjų Rytų ūsas, gyvasis plaukas, drakono žolė, Veneros plaukas, kukurūzas, naminis ženšenis, o moksliškai – kvapioji kalizija (callisia fragrans). Vaistines iš tiesų iš Pietų Amerikos kilusio augalo savybes lemia biologiškai aktyvios medžiagos — neįprastos sudėties flavanoidai ir augaliniai steroidai. Auksinio ūso sultyse yra daug žmogaus organizmui labai svarbių medžiagų, kaip geležis, chromas, varis, nikelis. Šio augalo sultis galima vadinti "gyvuoju vandeniu", nes puikiai gydo žaizdas, odos ligas, o nuoviras kambario temperatūroje nerūgsta kelis mėnesius.