Vieno žymiausių lietuvių poeto Justino Marcinkevičiaus (g. 1930) poezijos rinkinys, atspindintis poetinės kūrybos tendencijas, svarbiausias temas, etinę laikyseną nuo 1962 m. iki šių dienų. Knygoje publikuojamas ir pluoštas neskelbtų eilėraščių, įprasminančių lyrinio herojaus savijautas šiandieniniame pasaulyje.

„Tikriausiai skaitytojui bus nesunku pastebėti, kaip namai, gimtinė, žemė, peizažas prisipildo Lietuvos, kaip ji užima ne vieną mano eilėraštį, kaip jos likimas tampa mano likimu. Einu į jos istoriją, į kalbą, į gamtą ir kultūrą tarytum į amžiną savo žemę. Su Nemuno kilpa ant kaklo. Su laiko našta, su jo gerumu ir žiaurumu, su egzistencine žmogaus problematika, su jo laime ir kančia, ištikimybe ir dora, pareiga ir pašaukimu, laisve ir įsipareigojimu... Toks yra kelias į didžiuosius namus, į Lietuvą. Eilėraščio kelias. Jis veda prie visų, į amžino rūpesčio pievą. Eilėraštis tiki, kad prasmę jis gali įgyti tik tarp žmonių, kad jo žiedas skleidžiasi mylėdamas ir leisdamas suprasti save.“

Justinas Marcinkevičius „Eilėraščio kelionė“.

Poetas reflektuoja esminius žmoniškuosius jausmus, sieja lyrinio subjekto ir tautos vertybes, aštuoni knygos skyriai „įveda“ skaitytoją į poetinę Justino Marcinkevičiaus „Amžinojo rūpesčio pievą“.

„Lietuvėlė“