Karalių slėnis yra psichiatro darbo laukas. Kiekvienas pacientas yra vienintelis, unikalus, kiekvienas yra karalius - taip besijaučiantis ir taip apie save manantis, taip save pateikiantis ir pristatantis. Laukiantis reveranso ir karališko aptarnavimo. Po karališkąja metafora yra paslėptas žmogiškasis orumas - dvasinis žmogaus stuburas, jo savigarba. Kirtus į šią vietą visada skaudžiai sužeidžiama. Išdraskoma siela, išplėšiama jos dalis - padaromas dvasinis abortas. Tada žmogus užriaumoja, pravirksta ar sustingsta - į ledą, akmenį, kietus šarvus, šypseną nelyg kaukę. Arba numiršta - neišgirdęs tinkamo žodžio ir negavęs sielos palytėjimo tarsi balzamo, nemokėjęs kentėti.