Nedrįstu tikėtis, kad skaitytojams būtų taip pat smagu pabendrauti su Kola Brenjonu, kaip buvo autoriui. Tegu šitą atvirą, nuoširdžią, nesiekiančią pasaulio tvarkyti nei jo aiškinti knygą, knygą be politikos ir be metafizikos, "gero prancūziško", sakant, skonio knygą, kuri juokiasi iš gyvenimo dėl to, kad jį myli, ir dėl to, kad yra geros sveikatos, jie priima bent už tokią, kokia ji yra. Žodžiu, kaip sako Orleano Skaistuolė (negaliu nepaminėti jos, pradėdamas gališką pasakojimą), "priimkite už gera", bičiuliai!..".