Keturioliktojo mogo­lų imperatoriaus Šah Džahano vaiko gimimas kainavo motinai gyvybę. Netekęs mylimos žmonos, imperatorius pražilo per vieną naktį, o savo kančią įkūnijo įspūdingu pastatu – Tadž Mahaliu. Apie mogolų imperatorių dukteris ir seseris tikrai žinomas tik vienas dalykas: nuo imperatoriaus Akbaro (1542–1605) laikų joms buvo uždrausta ištekėti. Sostą galėdavo paveldėti bet kuris (o ne vyriausias kaip Europoje) princas, todėl pretendentų į karūną pakakdavo ir be žentų. Apie asmeninį princesių gyvenimą nežinoma beveik nieko: mogolų istorikų nedomino bevaikės senmergės, o europiečiai apie griežtai saugomas haremo moteris, dėl menkiausio nieko baudžiamas mirtimi, tegalėjo surašyti turgaus paskalas. Vyriausioji Šah Džahano duktė Džahanara po staigios motinos mirties tampa tėvo patikėtine, ir tai daugiausia, ko ji gali tikėtis. Kilmė ir tradicijos ją pasmerkia tyliam gyvenimui ir vienatvei. Tačiau princesė nusprendžia nepaisyti draudimų...