Rašytojo duktė Klara, kuriai pagal testamentą priklausė paskutinis žodis, publikuojant M. Tveno kūrinius, griežtai uždraudė skelbti "Laiškus iš žemės". Ji, būdama labai religinga moteris, tiesio pasibaisėjo "Laiškais", kuriuose Tvenas su visu satyriko įkarščiu, su jam būdingu sąmojum negailestingai ktitikuoja religinę moralę, demaskuoja "Dievo įsakymus" skelbiančių krikščioniškųjų teologų šventeiviškumą, atskleidžia veidmainišką Senojo ir Naujojo testamento mokymų pobūdį.