Bankrutavusio bankininko, aristokratiško dvikovininko, ekscentriško puošeivos bei retenybių kolekcininko, kone visų slaptųjų ložių brolio Gustavo Meyrinko (1868-1932) romanas „Golemas“ (1915) iškart tapo europiniu bestseleriu. Kelis kartus perfilmuotas, jis gyvuoja ligi šiol. „Golemas“ sietinas su XX a. pradžioje vokiškai rašiusių Prahos rašytojų – R. M. Rilke‘ės, F. Werfelio, E. E. Kischo, F. Kafkos – kūryba; lengvai pastebima šio romano įtaka tuo metu rašytam F. Kafkos „Procesui“. Kai kurie literatūros istorikai G. Meyrinką vadina F. Kafkos pirmtaku. Ne veltui būdingiausieji minėtųjų rašytojų prozos ypatumai paveikė visą vokiškąjį ekspresionizmą, tiek literatūrinį, tiek kinematografinį jo variantą. „Golemą“ labai vertino dar vienas magiškosios prozos meistras – argentinietis J. L. Borgesas. Daugeliu savo privalumų (meistriškai kuriama fantasmagoriška atmosfera, daugiasluoksne simbolika ir įtemptomis savojo „aš“ paieškomis) šis romanas vertai įsiterpia tarp geriausiųjų XX a. romanų. Atgijusios viduramžių legendos apie molinę pabaisą – Golemą – akivaizdoje pagrindinis romano veikėjas klajoja keistomis Prahos žydų geto gatvėmis ir dar keistesniais slaptų ženklų, Taro kortų, Kabalos ir savo paties sapnų bei vizijų keliais, kol galiausiai randa išėjimą iš šio painaus beprotybės ir užmaršties kalėjimo į namą „prie paskutinio žibinto“ ir ten jo laukiančią tikrąją palaimą.