Šiame romane Stendalis vaizduoja Liepos monarchijos epochą - finansinės aristokratijos viešpatavimo laikotarpį, kai revoliucijos laikų heroizmą pakeitė visiškas beprincipiškumas ir vertelgiškumas. Nė viename kitame jo romane nėra tiek aštraus sarkazmo ir ironijos savo dienų visuomenei, kurioje gerbiami niekškai ir renegatai, vergiškai lenkiamasi pinigui ir, siekiant jo, nesiskaitoma su jokiomis priemonėmis. Šiame romane skaitytoją patraukia ne tik pagrindinis jo veikėjas - Liusjenas Levenas, bet ir šviesus, su didele meile ir šiluma nutapytas jo mylimosios, ponios de Šastele, paveikslas.