Kažkieno kelis stipriai primygo ją prie grindų, veidą tarsi nudegino kažkas lengvo ir plevenančio; šitas lengvas ir plevenantis daiktas nuslydo ant kaklo ir užsinėrė kaip kilpa... ir ėmė veržti, oro stygius suspaudė krūtinės ląstą, Alečka kriokė, muistėsi ir konvulsiškai trūkčiojo, tada išsitempė kaip styga ir nuščiuvo - kilpa atsileido, šilkinis šalikėlis, tykiai šiugždėdamas, sakytum nutekėjo nuo kaklo. Skubūs žingsniai nukaukšėjo buto durų link. Jos trinktelėjo, ir viskas nutilo. Alia mėšlungiškai užsikosėjo, kelis kartus giliai ir dusliai įkvėpė, apsivertė aukštielninka ir beprasmiškai įsispoksojo į lubas neįstengdama patikėti, kad jos abejotinas amplua pravertė ne kine, o tikrovėje. Šiandien, atrodo, ji suvaidino geriausią savo vaidmenį - žudikas ja patikėjo ir išėjo!

Marijos Briker romano „Mėtinis šokoladas" pagrindinė herojė jauna žavi aktorė Alevtina kažkodėl sulaukia pasiūlymų vaidinti tik negyvas moteris. Mergina svajoja gauti rimtesnį vaidmenį ir tokių vilčių kupina nusprendžia dalyvauti garsaus prodiuserio peržiūroje. Tačiau nuvykus jos laukia didelis netikėtumas - dar vienas lavonas, šįkart garsiojo prodiuserio...

Toliau ima dėtis itin keisti dalykai, ir romano veiksmas pasuka neįtikėtina linkme...

Kodėl buvo surežisuota visa ši istorija, kurioje Alevtina suvaidino pagrindinį vaidmenį? Ir kas užsakė tokį „realybės šou"?