Čia surinkti lietuvių poetinės kūrybos pavyzdžiai apie gamtą, apie lietuvio santykį su ja, apie tėviškės peizažą, apie mintis, nuotaikas, jausmus, kuriuos žadina Nemuno krašto gamta, apie požiūrį į vieną ar kitą gamtos reiškinį ir pan. Pasitaiko eilėraščių, kur gamtos motyvas tik paskira, bet labai ryški poetinė detalė, įdomus kūrybinis eksperimentas išsakant lyrinį jausmą ar mintį. Kitaip tariant, gamtos motyvai čia suprantami platesne prasme. Antologiją paįvairina beletristikos ištraukos apie gamtą ir žmogaus pergyvenimus jos aplinkoje. Tos ištraukos vaizdžiai parodo, kad gamtos motyvai prozą dažnai suartina su poezija, kad ryškus mūsų beletristikos bruožas — lyriškumas.