Senelis ir senelė gyveno sau vieni, vaikų neturėjo.

Kad liūdna nebūtų, senelis grieždavo armonika, senelė mušdavo būgnelį. Staiga tik barkšt patarkšt! – pro langą įlėkė kažkas apvalaus ir šmaukšt – pasislėpė kampe. Tai sviedinukas! Žvilgteli į kampą ir iš tiesų pamato, kad tas sviedinukas labai gražus, glotnutis, apvalutis, minkštutis, putlutis – visai kaip moliūgėlis.

Sviedinukas pasiliko namuose vienas, kol senelis ir senelė parneš valgyti. Kas nutiko vienam likusiam namie mažyliui, skaitykite knygelėje.