R. Ozolas savo knygoje pateikia istoriosofinių, politologinių, publicistinių ir faktografinių tekstų apie 2002-uosius, antruosius naujo tūkstantmečio metus.

"Istorija kyla pasaulin per triukšmą, įniršį, kančią.
Šiandien jau daugelis sutinka, kad 2001-ieji buvo tikra naujojo tūkstantmečio riba: iš pradžių rugsėjo 11-osios nenorėta pripažinti epochos pradžios žymeniu, o per praėjusį laiką beveik visi su tuo apsiprato ir pamažu sutiko, kad tai šis tas daugiau negu neregėto masto teroristinis išpuolis.
2002-aisiais procesai tęsėsi, tiek apmąstant jau buvusius įvykius ir ieškant jiems vardų (pavyzdžiui, tai civilizacijų karas ar tik konfliktas), tiek savo šiandieniu supratimu numatant tolesnius politinio gyvenimo žingsnius (karo Afganistane padarinių likvidavimas, karo Irake rengimas, Siaurės pusrutulio telkimas ir pan.).
Neabejotina ir, atrodo, neatšaukiama yra NATO ir Europos Sąjungos plėtra, vieną po kitos į Vakarų civilizacijos erdvę įtraukusi virtinę Vidurio Europos šalių (kai kas ir dabar jas dar linkęs vadinti Vidurio ir Rytų Europos šalimis). Tas žingsnis tiesiogiai palietė ir Lietuvą, kuri nuo praėjusių metų pabaigos laiko save pakviestąja į dvi svarbiausias šiuolaikinio pasaulio organizacijas.
Tiems žingsniams, jų reikšmėms bei prasmėms ryškintis ir skirta ši knyga."
Romualdas Ozolas