Knyga supažindina su portretinės dailės atsiradimu Lietuvoje ir su šio žanro brendimu feodalinėje Lietuvoje. Analizuojami būdingiausi portretų tipai, jų istorinė raida ir sąlytis su pagrindinėmis dailės srovėmis, atskleidžiamos meninės pačių atvaizdų savybės, taip pat portretų galerijų plėtotė, jų likimai. Tekstą papildo išblaškytų po įvairius muziejus drobių bei portretinių graviūrų nuotraukos, leidžiančios sekti šių kūrinių kaitą per tris šimtmečius.