...nieko nėra asmeniška ta prasme, kad jokie išgyvenimai nėra unikalūs, pažįstami tik vienam žmogui. Rašydamas apie save, rašai ir apie kitus, nes tavo rūpesčiai, kančios, džiaugsmai, jausmai - ir nepaprastos, išskirtinės mintys - nėra vien tavo.
Jūsų dėka mes remiame:
Jei tau sunku - nelik vienas.
Pokalbis padeda.
Knygas gera skaityti...
Grožinė literatūra, romanai
Tai pasakojimas apie mergaitę, kuri stokodama mamos dėmesio ir meilės mieliau įsitaiso laiptams ant kelių. Prisėdusi ant pirmojo laiptelio mergaitė panyra į savo vienatvę, svajones, baimę, sapnus ir norus... Mažoji viską mato iš apačios: ten aukštai nuolat praūžia mama, prašvilpia broliukas, dengiamas stalas šeimos vakarienei ir, svarbiausia – vis aidi, kaukši, tapsi kitų žingsniai. Kasdienybę sudrumsčia įvairūs įvykiai: liūdnos atostogos vasaros stovykloje, atsisveikinimas su garbanomis, gydytojos-fėjos apsilankymas, šmėkšteli retai matomas tėtis.
Psichologė, prancūzų rašytoja Isabelle Miniere (Izabelė Minjer, gim. 1961) romane “Pirmasis laiptelis” mums perteikia pasaulį vaiko akimis. O žvelgiant iš apačios, jis atrodo stipresnis, sunkesnis ir triukšmingesnis, labiau stebinantis bei bauginantis. Mergaitė – lyg Alisa Stebuklų šalyje, vis nerandanti pyragaičio, kurio atsikandusi pagaliau imtų augti. Šis romanas mažų mergaičių tėvams atveria keistą ir sunkiai perprantamą vaiko jausmų pasaulį.
Kviečiame vertinti bei komentuoti savo perskaitytas knygas ir susirasti skaitymo bendraminčius.
Šiuo metu įvertinimų nėra.Skaitytojų vertinimai
Patiko
Labai patiko
Labai patiko
Patiko